Šiauliai ir policija Lietuvos įvykiuose 2014 01 12 (PDF)

ALFREDAS VILBIKAS

Šiauliai ir policija
Lietuvos įvykiuose
(1990–2010)

I DALIS
UAB „ARX Reklama“
Kaunas

2013 m.

Alfredas Vilbikas

UDK ???.?(??)(???)
????

KNYGOS PIRMĄJĄ DALĮ IŠLEIDO TARPTAUTINĖS POLICIJOS
ASOCIACIJOS LIETUVOS SKYRIAUS ŠIAULIŲ POSKYRIS

Recenzentai:
prof. habil. dr. Vytenis Rimkus (Šiaulių universitetas),
prof. dr. Arūnas Gumuliauskas (Šiaulių universitetas),
prof. dr. Bronius Prėskienis (Šiaulių universitetas)

Šiauliai ir policija Lietuvos
įvykiuose

Autorius ir sudarytojas
ALFREDAS VILBIKAS

(1990–2010)

Redaktorė
AUŠRINĖ RINKEVIČIENĖ

Autorius dėkingas UAB „ARX Reklama“ kolektyvui ir šios bendrovės direktoriui
Egidijui Jankevičiui už pagalbą išleidžiant knygą

Pirmoji dalis

Skirta Lietuvos sąjūdžio 25 metų, Lietuvos policijos
95 metų sukaktims ir Šiaulių įkūrimo 777 metinėms paminėti
ISBN ???-???-????-??-?

© Alfredas Vilbikas

2013 m.
Šiauliai

I dalies turinys
Pratarmė......................................................................................................................... 9
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato
viršininko Egidijaus Lapinsko žodis....................................................................... 13
I. Lietuva ir Šiauliai iki 1990 metų kovo 11-osios............................................... 15
1. Nepriklausomybės atkūrimo priešaušris............................................. 15
2. Lietuvos persitvarkymo sąjūdis............................................................. 36
3. Valstybingumo atkūrimas...................................................................... 55
4. Ar tikrai milicija – ginkluotas partijos būrys?................................... 62
5. LSSR vidaus reikalų ministerija............................................................ 72
6. Šiaulių miesto vidaus reikalų skyrius................................................... 96
II. 1990 metų kovo 11-oji įrodė: Lietuvos valstybė yra!..................................167
1. Kovo 11-osios aktas...............................................................................167
2. Pokyčiai Vidaus reikalų ministerijoje................................................173
3. Atsakas į Kovo 11-osios aktą...............................................................178
III. Svetima kariuomenė.........................................................................................196
1.
2.
3.
4.

Apie SSRS karinę prievolę...................................................................196
Vietos gyventojų ir SSRS kariuomenės priešprieša........................208
M. Gorbačiovo įsakas dėl bendro patruliavimo..............................224
SSRS kariuomenės išvedimas, Lietuvos policija ir
Krašto apsaugos ministerija.................................................................226
IV. Blokada................................................................................................................230
1. Lietuvoje..................................................................................................230
2. Šiauliuose................................................................................................235
3. Šiaulių miesto vidaus reikalų skyrius blokados metu.....................239
4. Kovo 11-osios akto moratoriumas ir formali blokados pabaiga..242

/4/

/5/

/ Šiauliai ir policija Lietuvos įvykiuose /

V. Savivalda................................................................................................................246
1. Pirmieji rinkimai į miesto savivaldą po kovo 11-osios...................246
2. Liaudies deputatų taryba – pirmoji Šiaulių miesto
savivaldybės taryba................................................................................250
3. Savivaldybės struktūros formavimas..................................................251
4. Įvairiapusė Šiaulių miesto savivaldybės tarybos veikla...................253
5. Už savivaldybės ribų..............................................................................267
6. Eiliniai ir neeiliniai savivaldos klausimai.........................................280
VI. Viešosios tvarkos apsaugos rėmimo draugija ..............................................299
VII. SSRS karo Afganistane įkaitai......................................................................311
VIII. Lietuvos policijos mokymo įstaigos...........................................................318
IX. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo priėmimo peripetijos..............333
1. Policijos įstatymo projektai.................................................................333
2. Savivaldybių  policijos įstatymo pristatymas....................................339
3. Policijos įstatymo priėmimas..............................................................347
4. Policijos įstatymas priimtas.................................................................361
X. 1991 metų sausio įvykiai Lietuvoje................................................................373
1. 1991 metų sausis...................................................................................373
2. Tikslas – alternatyvi Vidaus reikalų ministerija..............................387
3. Sausio 13-osios įvykiai..........................................................................394
4. Po sausio 13-osios tragiškų nakties įvykių.......................................436
XI. Milicijos struktūrų reorganizavimas į policijos struktūras.......................450
XII. Vidaus reikalų ministerija..............................................................................463
1. Pirmasis nepriklausomos Lietuvos vidaus reikalų ministras.........463
2. 1990 metai.............................................................................................476
3. 1991 metai..............................................................................................501
4. Vidaus reikalų ministras Petras Valiukas..........................................512
5. 1992 metai..............................................................................................515
6. Vidaus reikalų ministras Romasis Vaitekūnas.................................521
/6/

XIII. Šiaulių m. VRS, PK, VPK...........................................................................538
1. Šiaulių miesto vidaus reikalų skyrius.................................................538
2. Šiaulių miesto policijos komisariatas.................................................545
3. Šiaulių miesto vyriausiasis policijos komisariatas...........................559
XIV. 1991–1992 metų ekonominė blokada ir pučas.......................................596
1. 1991–1992 metų ekonominė blokada..............................................596
2. Maskvoje valdžia užgrobta pučistų....................................................597
XV. Priedai................................................................................................................620
1. Šiaulių apskrities policijos komisariatų 2008 metų
reorganizavimas.....................................................................................620
2. Šiaulių apskrities policijos vadovaujantieji darbuotojai.................627
3. Šiaulių apskrities policijos komisariatų kolektyvai .......................676
4. Literatūra ir šaltiniai.............................................................................700
5. Pavardžių rodyklė..................................................................................772
6. Summary.................................................................................................790

/7/

/ Šiauliai ir policija Lietuvos įvykiuose /

„Teisė yra gėrio ir teisingumo menas.“

Pratarmė
Policijos istorija nėra labai plačiai tyrinėta, o tuo labiau Šiaulių policijos. 1993
metais pasirodė pirmasis straipsnių rinkinys „Lemtingi posūkiai Lietuvos policijos
istorijoje“. Č. Mančinskas 1998 metais parašė pirmąjį straipsnį „Milicijos reorganizavimas į policiją Lietuvoje 1990–1991 m.“. „Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos žinių“ 3 (5) numeryje buvo išspausdintas P. Biveinio straipsnis „Sovietinė
milicija Lietuvoje“ ir Č. Mančinsko straipsnis „Lietuvos policija atkūrus nepriklausomybę“. 2001 metais pasirodė Z. Džavachišvilio knyga „Vilniaus OMON-as iki ir
po viduržiemio“. 2004 metais buvo išleista Z. Džavachišvilio sudaryta knyga „Angelo
sargo skrydis. Lietuvos policijos kronika. I dalis. 1988–1990“. Tais pačiais metais pasirodė P. Liuberto ir Č. Mančinsko monografija „Lietuvos policija atkūrus nepriklausomybę (1990–1996)“. 2005 metais išėjo Z. Džavachišvilio sudaryta knyga „Angelo
sargo skrydis. Lietuvos policijos kronika. 2 dalis. 1991–1992“. 2008 metais išleista
kolektyvinė mokslo monografija „Lietuvos vidaus reikalų istorija“, kurioje buvo išspausdintas A. Anušausko straipsnis „Represinė SSRS vidaus reikalų sistema Lietuvoje“ ir V. Ulytės-Grigelevičienės straipsnis „Lietuvos vidaus reikalų sistema atkūrus
nepriklausomybę: kronika.“ 2009 metais V. Usačiovo knygoje „Policijos institucijų
sistema pasaulyje“ vienas skyrius skirtas Lietuvos policijai. Kiti leidiniai yra apie valstybės sienos apsaugą, Lietuvos kelių policiją, Organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnybą, moksliniai straipsniai apie Lietuvos policijos akademiją, Transporto policiją, taip
pat universitetų magistrų baigiamieji darbai policijos istorijos temomis. R. Jagminas,
kurio konsultantas buvau aš, taip pat parašė apie Šiaulių policiją 1990–2000 m. magistro darbą.
Nemažai dokumentų, kaip nustatė Vidaus reikalų ministerija, pasibaigus dokumentų
saugojimo laikotarpiui, buvo sunaikinti. Tai buvo daroma ne tik Vidaus reikalų ministerijoje, Policijos departamente, bet ir policijos komisariatuose, todėl, rengdamas šį leidinį,
naudojausi tuo, kas išliko, ir nemaža dalimi dokumentų, kuriuos pavyko pačiam išsaugoti,
nes jau seniai domėjausi teisės istorija.
Ši knyga man buvo tam tikras iššūkis, nors idėja pateikti Lietuvos policijos istoriją
žvelgiant iš komisariato pareigūno pozicijos buvo kilusi jau seniai. Tai paskatino suvokimas, kad ne tik Lietuvos, bet ir Šiaulių politikai, pareigūnai bei eiliniai žmonės prisidėjo
kuriant nepriklausomos Lietuvos policiją. Šiauliai Lietuvos kontekste buvo policijos kū/8/

/9/

/ Šiauliai ir policija Lietuvos įvykiuose /

rimo pradininkai ir jos veikos tobulintojai visą dešimtmetį. Visi aprašomi įvykiai man padarė nepaprastą įspūdį ir kardinaliai paveikė mano savimonę. Tačiau amžininkai, įvykių
dalyviai negali galutinai suvokti tikrosios įvykių reikšmės, kartais būna subjektyvūs, todėl
objektyviausi vertinimai galimi neutralių, nedalyvavusių įvykių sūkuryje asmenų ir tik
praėjus tam tikram laikui, bešališkai išanalizavus faktus bei juos įvertinus. Vis dėlto amžininkai, vengdami bet kokių asmeninių simpatijų ir antipatijų, turėtų fiksuoti istorinius
faktus, įvykių dalyvių prisiminimus, kol jie neišnyko, ir pateikti dokumentais pagrįstus
faktus. Rašydamas knygos „Šiauliai ir policija Lietuvos įvykiuose (1990–2010)“ pirmąją dalį, stengiausi būti objektyvus, nuoširdus ir atviras, tačiau, vertindamas įvykius per
praėjusio laiko prizmę, ne visada galėjau išlikti objektyvus, todėl pasitelkiau dokumentų
citatas, amžininkų prisiminimus ir istorinius, monografinius leidinius bei didžiąją dalį
archyvinių dokumentų. Maksimaliai tiksliai užrašiau įvykių liudytojų prisiminimus, kurie taip pat negali būti visiškai objektyvūs, nes kiekvienas žmogus yra skirtingas ir savaip
priima įvykius, kurie vyksta su juo ar jo akivaizdoje. Tačiau manau, kad tai nemažina šio
leidinio informatyvumo ir istorinių faktų objektyvumo. Knygoje asmenų išsakytos mintys nebūtinai sutampa su autoriaus nuomone. Manau, kad šis kūrinys istoriniu požiūriu
yra prasmingas, todėl turi išliekamąją vertę, reikšmingas ne tik Šiaulių, bet ir visos Lietuvos policijos bendruomenei.
Rašydamas Šiaulių policijos istoriją, susidūriau su tuo, kad istorinė medžiaga kaupiama be sistemos, todėl kai kurios policijos tarnybos ir laikotarpiai nušviečiami epizodiškai.
Padaliniai, kurie atsiliepė į raginimus kaupti istorinius dokumentus ir noriai bendradarbiavo rašant knygą, aprašomi daug plačiau.
Jūsų rankose – knygos apie Šiaulius ir policiją 1990–2010 metų laikotarpiu pirmoji
dalis. Knyga parašyta pasinaudojus Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos centrinio valstybinio, Vidaus reikalų ministerijos
ir Policijos departamento archyvais, savivaldybių dokumentais, straipsniais periodinėje
spaudoje, įvairiomis knygomis ir monografijomis, muziejaus eksponatais, metraščiais, statistikos leidiniais, milicijos, policijos dokumentais ir duomenimis, Lietuvos virtualiojoje
elektroninio paveldo sistemoje pateiktais dokumentais ir spauda, Vidaus reikalų ministerijos, policijos ir kitų įstaigų interneto svetainėmis bei kita informacija iš viešosios erdvės.
Panašaus pobūdžio knyga apie Šiaulių policiją anksčiau nebuvo išleista.
2013 metais minimas Lietuvos sąjūdžio įkūrimo 25-metis, Šiaulių įkūrimo 777-metis, taip pat Lietuvos policijos 95 metų jubiliejus, todėl simboliška prisiminti ir vieną iš
valstybės struktūrų – policiją ir jos pareigūnus. Įvairiais Lietuvos valstybės gyvavimo laikotarpiais milicijos ir policijos vaidmuo buvo nevienodas. Nuo ginkluoto partijos būrio...
iki vieno iš pagrindinių valdžios struktūros elementų.
Leidinio tikslas – supažindinti visuomenę su policijos istorija Šiaulių miesto ir Lietuvos įvykių kontekste, užfiksuoti Vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamento,

/ 10 /

Šiaulių policijos 1990–2010 metų struktūras ir ten dirbusių vadovų kaitą keičiantis politinėms santvarkoms. Chronologiškai prisimenami svarbūs Šiauliams ir policijai įvykiai
Lietuvoje.
Pirmojoje knygos dalyje užfiksuoti svarbūs įvykiai Šiauliams ir policijai Lietuvoje iki
1995 metų pabaigos. Tai trumpas ekskursas į istoriją iki 1990 metų kovo vienuoliktosios, Kovo 11-osios akto įtaka visuomeniniams ir politiniams įvykiams. Tai prisiminimai
apie svetimą kariuomenę, blokadą, Šiaulių savivaldą, Viešosios tvarkos apsaugos rėmimo
draugiją, SSRS karo Afganistane įkaitus, Lietuvos policijos mokymo įstaigas, Lietuvos
Respublikos policijos įstatymo priėmimo peripetijas, tragiškus 1991 metų sausio įvykius
Lietuvoje, milicijos struktūrų reorganizavimą į policijos struktūras, Vidaus reikalų ministeriją, Šiaulių miesto vidaus reikalų skyrių, Policijos komisariatą, Vyriausiąjį policijos
komisariatą, 1991–1992 metų ekonominę blokadą ir pučą.
Antrojoje knygos dalyje planuojama užfiksuoti Šiaulių miesto policijos komisariato,
Vyriausiojo policijos komisariato atskirų tarnybų istoriją, jų darbuotojus ir darbo pasiekimus bei ypatingesnius to meto įvykius.
2008 metais policijoje įvykdyta viena didžiausių reformų Lietuvoje – apskričių policijos komisariatų reorganizavimas. Laikas nenumaldomai bėga ir užmaršties dulkės padengia praėjusius įvykius bei žmones, todėl pirmosios dalies priede ateities kartoms paliekamas Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priklausančių padalinių sąrašas,
pradedant Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybomis, Šiaulių miesto
ir rajonų policijos komisariatų kolektyvų ir Šiaulių apskrities policijos vadovaujančiųjų
darbuotojų nuotraukos su trumpais aprašymais, išdėstytos abėcėlės tvarka: pareigūno pavardė, vardas, einamos pareigos, šeimos sudėtis, baigtos mokymosi įstaigos, per visą tarnybą eitos pareigos, paskatinimai, visuomeninė veikla, laisvalaikis, pomėgiai, darbo, namų
adresai ir post skriptum.
Knygos priedo kitame sąraše abėcėlės tvarka išdėstytos knygoje paminėtų asmenų pavardės ir puslapiai, kur apie juos rašoma.
Tokio darbo nebūčiau pajėgęs padaryti be būrio pagalbininkų, kurie prisidėjo rašant
šią knygą, todėl nuoširdžiai dėkoju jiems (sąrašas pateiktas abėcėlės tvarka – aut. pastaba):
Surenui Amerzianui, Arvydui Augui, Aldonai Baziulienei, Alfredui Beržinskui, Jūratei
Bieliauskienei, Zenonui Budraičiui, Romualdui Bugiui, Agijai Burkauskienei, Rolandui
Čepaičiui, Alfonsui Dauskurdžiui, Remigijui Dereškevičiui, Algirdui Dominauskui,
Sergejui Dovidovskiui, Leonidui Dubinskiui, Liudui Eidintui, Linui Garbeniui, Stasiui Gelžiniui, Stasei Golubevai, Birutei Gulbinaitei, Arūnui Gumuliauskui, Robertui
Jagminui, Gintautui Jakimavičiui, Vladui Janavičiui, Gražinai Jasinavičiūtei, Viktorui
Jeremėjai, Elenai Jonušaitei, Lilijanai Katinaitei, Rafikui Kazarianui, Vaidui Kazlauskui,
Petrui Keiniui, Janinai Keserauskienei, Komui Vidmantui, Simonai Križiūtei, Antanui
Kvietkauskui, Egidijui Lapinskui, Vygantui Maskolenkai, Rimai Medišauskienei, Daivai
/ 11 /

/ Šiauliai ir policija Lietuvos įvykiuose /

Meškauskienei, Algirdui Milašauskui, Česlavai Nekrašienei, Povilui Pastoraičiui, Daliui
Petrauskui, Sauliui Petreikiui, Vytautui Pliuskui, Antanui Pniauskui, Ruslanui Popovui,
Broniui Poškui, Stanislovui Praspaliauskui, Danai Pržialgauskienei, Adolfui Račkauskui,
Rimui Rukšėnui, Vidmantui Skaburskui, Gyčiui Skripkauskui, Algimantui Songailai, Ričardui Šiumberevičiui, Kornelijui Škielai, Rimvydui Šlekiui, Artūrui Šliavui, Eugenijui
Takuševičiui, Vytautui Tamulioniui, Valentinui Tepliajevui, Aldividui Tručinskui, Vincui Urbonavičiui, Dainorai Urbonienei, Janinai Urbonienei, Antanui Urbonui, Antanui
Vaidonavičiui, Daivai Vainauskienei, Giedriui Vainauskui, Alitai Vaitekaitytei, Romasiui
Vaitekūnui, Rasai Vaitiekienei, Juozui Vaitiekūnui, Alvydui Venskaičiui, Algirdui Zakrasui, Vytautui Zaksui, Kęstučiui Žemaičiui.
Be iliustracijų ir fotografijų knyga būtų ne tokia įdomi, todėl dėkoju fotografui Romualdui Struogai už didžiąją dalį nuotraukų ir fotografams: Antanui Ališauskui, M. Baranausko dukrai Audronei Urbakavičienei, Jonui Česnavičiui, Ričardui Dailidei, Romualdui Damuliui, Antanui Diliui, Alfredui Girdziušui, Albertui Griganavičiui, Vladimirui
Gulevičiui, Aleksandrui Juozapaičiui, Romui Jurgaičiui, Mindaugui Kulbiui, Rimantui
Lazdynui, Pauliui Lileikiui, Algirdui Musneckiui, Andriui Petrulevičiui, Romualdui Požerskiui, Viliui Puronui, Algirdui Sabaliauskui, Gediminui Svitojui, Vladui Ščiavinskui,
Jonui Tamuliui, Virginijui Usinavičiui, taip pat Šiaulių „Aušros“ muziejui, Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pasienio muziejui už leidimą panaudoti jų nuotraukas nemokamai. Taip pat panaudotos nuotraukos iš J. Baranauskaitės, A. Baziulienės, J. Bieliauskienės, A. Daknio, A. Dominausko, L. Eidinto, P. Keinio, J. Keserauskienės, V. Komo, A.
Krištopaičio, V. Maskolenkos, P. Pastoraičio, B. Poškaus, A. Praspaliausko, V. Tepliajevo,
A. Tručinsko, M. Vaitkutės, J. Vaitiekūno, mano paties asmeninių archyvų.
Dėkoju už suteiktą pagalbą „Šiaulių krašto“ vyr. redaktoriui Vladui Verteliui, Šiaulių
„Aušros“ muziejaus vadovui Raimundui Balzai, darbuotojams Virginijai Šiukščienei, Birutei Lukošiūtei, Austrai Palapienei, Šiaulių apskrities P. Višinskio viešosios bibliotekos
Dokumentų saugojimo skyriaus vedėjai Nijolei Kasparavičienei, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos kalbos tvarkytojai Aušrinei Rinkevičienei, Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Tarptautinės policijos asociacijos Lietuvos skyriaus Šiaulių
miesto poskyriui, policijos darbuotojams, į kuriuos aš kreipiausi ir kurie maloniai man
padėjo, taip pat savo šeimai ir visiems kitiems, prisidėjusiems prie šios knygos išleidimo.
Esu dėkingas Lietuvos ypatingojo archyvo, Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Vidaus reikalų ministerijos ir Policijos departamento archyvų, Šiaulių „Aušros“ muziejaus,
Šiaulių apskrities P. Višinskio viešosios bibliotekos darbuotojams, suteikusiems galimybę
nemokamai naudotis fondų medžiaga.
Tokio pobūdžio leidinys Lietuvoje ir Šiauliuose yra pirmasis, todėl tikiuosi Jūsų, skaitytojai, atlaidumo ir manau, kad apie pastebėtas klaidas ir trūkumus informuosite, sudarydami galimybę ateityje juos ištaisyti.

/ 12 /

Šiaulių apskrities
vyriausiojo policijos komisariato viršininko
Egidijaus Lapinsko žodis

Kiekviena valstybė turi savo istoriją. Kartu su valstybe savo raidos istoriją kuria ir
valstybės institucijos. Viena jų yra policija, atsakinga už valstybės vidaus saugumą.
Apie policijos raidą nėra išleista daug knygų. Galiu pasidžiaugti, kad šiemet, kai
policija mini savo įkūrimo 95-metį ir 23-iąsias atkūrimo metines, visuomenę pasiekė
pirmoji būsimo ciklo apie Šiaulių policiją 1990–2010 metais knyga. Šis leidinys – tai
galimybė pristatyti visuomenei Šiaulių policijos istoriją, jos atkūrimo ir raidos aplinkybes
Lietuvos įvykių verpetuose.
Policijos misija – ginti ir saugoti žmonių teises bei laisves, užtikrinti viešąją tvarką
ir visuomenės saugumą, užkardyti ir tirti nusikalstamas veikas. Tikiuosi, kad šis leidinys
padės visuomenei geriau suprasti, kokia nelengva ir sudėtinga yra policininko profesija.
Turbūt todėl nemažai dėmesio šioje knygoje skirta permainų laikotarpiu dirbusiems
policijos pareigūnams. Per šį dvidešimtmetį policijoje buvo daug įvairių ieškojimų,
reformų ir besikeičiančių struktūrų, tačiau pagrindinė vertybė – policijos pareigūnas –
išliko.
Džiaugiuosi, kad šį leidinį parengė policijos pareigūnas, buvęs Šiaulių policijos
vadovas Alfredas Vilbikas. Jis įvertino ir susistemino visą surinktą medžiagą bei parengė
knygos rankraštį.
Dėkoju jam ir tiems policijos pareigūnams bei darbuotojams, kurie asmeniškai
prisidėjo prie knygos išleidimo. Ypač noriu padėkoti Tarptautinės policijos asociacijos
Šiaulių poskyriui, kuris organizavo šios knygos išleidimą.
Taigi turime įdomų leidinį ir, manau, kad jis sudomins buvusius, esamus policijos
pareigūnus bei visuomenę ir jie įvertins šios knygos turinį bei naudą.

/ 13 /

/ Šiauliai ir policija Lietuvos įvykiuose /

I. LIETUVA IR ŠIAULIAI
IKI 1990 METŲ
KOVO 11-OSIOS
1. Nepriklausomybės atkūrimo priešaušris
M. Gorbačiovo išrinkimas. 1985 metų balandžio mėnesį Tarybų Sąjungos komunistų partijos (SSKP) Centro komiteto (CK) generaliniu sekretoriumi buvo išrinktas
Michailas Gorbačiovas.1 1987 metų sausį SSKP CK plenume M. Gorbačiovas paskelbė
pertvarkos politikos pradžią, prasidėjo viešumo, kooperatyvų ir kitų reformų metas. Tada
M. Gorbačiovo pertvarka išjudino aktyviausius žmones, ėmė plėstis individuali privati
ir kooperatinė veikla. Tačiau, pajutę lengvai paimamus pinigus, į ją masiškai plūstelėjo
nusikaltėliai. Padidėjo nuosavybės grobimai, ėmė stiprėti šešėlinė ekonomika.2
Mitingas prie Adomo Mickevičiaus paminklo. Lietuvos laisvės lyga (LLL)
1987 m. rugpjūčio 23 d. Vilniuje prie Adomo Mickevičiaus paminklo surengė mitingą, kuris buvo skirtas Molotovo–Ribentropo pakto metinėms.3 Mitinge pasmerktas Molotovo–
Ribentropo paktas, po kurio Lietuvos ir kitos Baltijos valstybės buvo okupuotos bei
aneksuotos, tai yra po slaptojo protokolo pasirašymo stalininė SSRS ir fašistinė Vokietija
persidalijo Europą. Šis mitingas tapo didžiausiu lūžiu lietuvių politinėje sąmonėje ir atskaitos tašku kelyje į Lietuvos nepriklausomybę. Mitingą organizavo Vytautas Bogušis, Petras
Cidzikas, Nijolė Sadūnaitė ir Antanas Terleckas.
Prieš šį renginį 1987 m. rugpjūčio 21 d. Jonas Petkevičius buvo iškviestas į Šiaulių miesto
prokuratūrą ir įspėtas, kad nedalyvautų Vilniuje organizuojamame renginyje, tačiau tai jo
neišgąsdino ir jis dalyvavo. Tuometinė spauda
šį renginį nušvietė šmeižikiškais straipsniais.4
Tuo metu bundančią Lietuvių tautą žadino disidentai ir kunigai. Taip 1987 m. spalio
30 d. „už mūsų gyvenimo būdo šmeižimą“
(turima omenyje socialistinis gyvenimo būdas – aut. pastaba) kunigą K. Gražulį Šiaulių
miesto liaudies deputatų tarybos (LDT) vyk- Mitinge pirmą kartą viešai buvo pasmerktas
domasis komitetas nubaudė 25 Rb adminis- Hitlerio ir Stalino slaptasis susitarimas. Kalba
N. Sadūnaitė. Aut. K. Jankauskas
tracine bauda, kurią jis mokėti atsisakė.5
/ 14 /

/ 15 /

/ Šiauliai ir policija Lietuvos įvykiuose /

Vasario 16-osios minėjimas. Artėjant 1988 m. vasario 16 d., LSSR valdžia organizavo specialią ideologinę kampaniją prieš nepriklausomos Lietuvos Respublikos egzistavimo faktą. Buvo surengti komunistų partinių organizacijų darbo kolektyvų mitingai,
kuriuose privalomai dalyvauti turėjo visi dirbantieji. Visuose Lietuvos miestuose Vasario
16-osios išvakarėse buvo padidinta karinių dalinių parengtis.6
LSSR vidaus reikalų ministerijos (VRM) nurodymu nuo vasario 10 iki vasario 22 dienos
buvo įvestas sustiprintas budėjimas visuose vidaus reikalų skyriuose. Prieš tai buvo surengtas
specialus instruktažas milicininkams, paskirti draugovininkai, kurie turėjo saugoti, kad vasario 16-osios minėjimų dalyviai negalėtų prie valdžiai „nepatogių“ paminklų padėti gėlių.7
Vasario 14 dieną Šiauliuose, Šv. Jurgio bažnyčioje įvyko pamaldos, skirtos Lietuvos
nepriklausomybei paminėti. Kunigas K. Gražulis pasakė pamokslą, per kurį kalbėjo
apie Lietuvos partizanus, pokario laikotarpį. Buvo sugiedota „Lietuva brangi“ ir Lietuvos himnas. Vėliau pamaldų dalyviai ant savanorių, taip pat Stasio Šalkauskio, Onos
Lukauskaitės-Poškienės (Lietuvos Helsinkio grupės narės – aut. pastaba) kapų padėjo
gėlių. Apie 100 žmonių būrys nuėjo į Kryžių kalną, kur padėjo gėlių ir sugiedojo Lietuvos himną.8
LLL jau 1988 m. vasario 16 d.9, nekreipdama dėmesio į SSRS valdžios draudimus,
organizavo viešą Nepriklausomybės akto paminėjimą.
1988 m. kovo 23 d. Religijų reikalų tarybos prie SSRS Ministrų Tarybos LSSR įgaliotinis Šiaulių miesto Šv. Jurgio bažnyčią oficialiai įspėjo už vasario 14–16 dienomis
bažnyčioje pasakytus politinio turinio pamokslus, kuriais buvo „kurstomi“ tikinčiųjų nacionaliniai jausmai, giedamas „buržuazinis himnas“ (kabutės aut.) ir taip bažnyčia buvo
naudojama ne pagal paskirtį.10
Mitingas, skirtas trėmimams į Sibirą paminėti. Mitingas, skirtas trėmimams paminėti, įvyko 1988 m. gegužės 22 d. Vilniaus Gedimino aikštėje. Mitinge dalyvavo apie
3 tūkst. žmonių. Visų norinčiųjų į mitingą neleido ateiti milicija, užtvėrusi priėjimus.
Kai mitinge buvo giedamas Lietuvos himnas, skambėjo patriotinės dainos ir skanduotės,
per garsiakalbius buvo transliuojama tranki muzika. Mitingo dalyviai reikalavo nubausti
trėmimų vykdytojus ir organizatorius, o birželio 14 dieną paskelbti tremtinio diena ir
pastatyti tremtiniams paminklą.11
Šiauliuose 1988 m. gegužės 22 d. po trėmimams paminėti skirtų pamaldų į Sukilėlių
kalnelį nuėjo apie 500 žmonių, kur trėmimams paminėti įvyko minėjimas.12
Vytautas Bogušis, Robertas Grigas‚ Nijolė Sadūnaitė, Antanas Terleckas Vilniuje,
Katedros aikštėje 1988 m. birželio 14 d. suorganizavo mitingą, skirtą pirmiesiems trėmimams į Sibirą paminėti13, kuris truko apie pusantros valandos. Buvo susirinkę apie 6
tūkst. žmonių, kuriuos apsupo milicininkai ir draugovininkai. Mitinguotojai deklamavo
Bernardo Brazdžionio ir kitų poetų eiles.
Mitinge pirmą kartą viešai buvo iškelta uždrausta trispalvė Lietuvos vėliava ir sugie/ 16 /

/ Lietuva ir Šiauliai iki 1990 metų kovo vienuoliktosios /

Tremtinių mitingas Šiauliuose. Aut. R. Struoga

Vokas, skirtas birželio 14  dienai atminti

dota ‚‚Tautiška giesmė“. Šie tautos simboliai tapo neatskiriamais vėlesnių masinių susibūrimų palydovais. Trėmimai buvo paminėti ir Šiauliuose.
1988 m. rugsėjo 22 d. LSSR Ministrų Taryba anuliavo 1949 ir 1951 metų tremties
nutarimus, o visi buvę tremtiniai buvo reabilituoti.14

Ekologinis dviratininkų žygis „Lietuva – mano namai“. Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio (Sąjūdis) ir ekologinio klubo „Žemyna“ iniciatyva nuo Katedros varpinės
Vilniuje 1988 m. liepos 20 d. startavo ekologinis dviratininkų žygis „Lietuva – mano
namai“.15 Dviratininkų žygis aplink Lietuvą tęsėsi dvi savaites maršrutu Vilnius–
Švenčionys–Ignalina–Sniečkus (dabar Visaginas  – aut. pastaba) –Utena–Ukmergė–
Jonava–Kėdainiai–Dotnuva–Šiauliai–Varniai–Plungė–Kretinga–Palanga–Klaipėda ir
baigėsi rugpjūčio 2 dieną Palangoje. Žygyje dalyvavo apie pusantro šimto dviratininkų.
Buvo organizuoti ir įvyko 24 mitingai.
A. Songaila (buvęs kovos su socialistinės nuosavybės grobstymu (KSNG) poskyrio
vadovas – aut. pastaba) 1988 metais buvo 45 dienoms pasiųstas į SSRS vidaus reikalų
ministerijos Kijevo specializuotosios mokyklos kovos su socialistinės nuosavybės grobstymu kursus. Jis, prisiminęs tą laikotarpį, sakė, kad jam žmona telefonu pasakojo, jog Saulės
laikrodžio aikštėje vyko mitingas. Jis sąjunginėje spaudoje skaitė apie įvykius Lietuvoje. Kolegos iš kitų respublikų juokaudavo:
„Tai ką, atsiskirsite?“, o Songaila, nors dar
nieko nežinojo, sakė: ,,Taip, atsiskirsime.“
Jis prisimena, kaip, grįžęs 1988 metų liepą ir išėjęs pasivaikščioti po Šiaulius, prie
„Baltijos“ restorano pamatė daug žmonių
su skrybėlaitėmis – geltonomis, žaliomis,
raudonomis, buvo pristatyta daug dviračių, nes vyko dviračių žygis per Lietuvą. A. Ekologinis žygis „Lietuva – mano namai“.
Songaila pastebėjo Dvaro gatve važiuojan- Aut. V. Usinavičius
/ 17 /